Nors šio popiežiaus valdymas truko vos šešerius metus, jis buvo vienas iš svarbiausių kontrreformacijos popiežių.

Michael Ghislieri gimė, Bosco, šiaurės Italijoje, keturiolikos metų tapo dominikonu Vogheroje. Po šventimų šešiolika metų skaitė teologijos ir filosofijos paskaitas, po to ėjo noviciato magistro ir prioro pareigas. Jo reformatoriškas uolumas lėmė, kad kardinolas Caraffa 1551 m. išsirinko jį generaliniu inkvizicijos komisaru. Caraffa tapus popiežiumi, Ghislieri 1556 m. buvo paskirtas Nepi ir Sutri vyskupu. 1557 m. jis tapo generaliniu inkvizitoriumi ir kardinolu. Vėliau buvo perkeltas į apleistą Mondovi (Pjemontas) vyskupiją, ten atkūrė tvarką ir taiką, tačiau popiežius Pijus IV,

pakeitęs ugningąjį Paulių IV (Caraffa) atšaukė jį atgal į Romą. Ghislieri priešinimasis nesutrukdė, kad 1565, mirus Pijui IV, jis būtų išrinktas naujuoju popiežiumi. Pasirinkęs Pijaus V vardą, aiškiai išsakė savo ketinimą tapti didžiu reformuotoju, įgyvendinant Tridento susirinkimo nutarimus ir dvasią. Jo reformos prasidėjo Romoje. Pijus V priėmė sprendimus svarbius visai Bažnyčiai. Vyskupai privalėjo reziduoti savo vyskupijose, vienuoliniai ordinai turėjo būti reformuojami. Reformuotas Brevijorius bei Romos Mišiolas tapo visuotinai privalomi, išimtys padarytos tik toms vietinėms apeigoms, kurios gyvuoja ne mažiau kaip 200 metų. Romos katekizmas papildytas ir išverstas į daugybę kalbų, o jaunimo katekizavimo instrukcijos tapo privalomos visiems parapijų kunigams. 1567 m. Tomas Akvinietis paskelbtas Bažnyčios daktaru ir 1570 m. išleista nauja jo raštų redakcija.

Tarptautiniuose santykiuose Pijus V susidūrė su dviem priešiškomis jėgomis: Otomanų imperija ir Reformacija. Prieš pastarąją Italijoje ir Ispanijoje jis naudojo inkviziciją, tačiau Anglijoje jo intervervencija nebuvo tokia veiksminga. Jis išleido bulę “In Cena Domini” (1568), kur siekė tam tikro popiežiaus siuzireniteto pasaulietiniams valdovams. Po pakartotinių nesėkmingų bandymų sutaikyti karalienę Elžbietą su Romos Bažnyčia, ši buvo ekskomunikuota 1570 m. bule “Regnans in excelsis” , kurioje pavaldiniai atleidžiami nuo ištikimybės jai. Nepakankamai suprasta Anglijos katalikų padėtis dar labiau apsunkino situaciją, oponentams suteikė nuostabią galimybę apkaltinti juos nelojalumu ir išdavyste.

Pijus V patyrė stulbinančią sėkmę kovodamas su tolesniu turkų veržimusi į Europą. Jungtinis popiežiaus, Ispanijos, Venecijos, Genujos, Savojos, Neapolio, Maltos ordino ir kt. laivynas lemiamai nugalėjo turkų flotilę Lepanto mūšyje. Tai sužlugdė jų jėgą Viduržemio jūros regione. Tai buvo paskutinis, tačiau pats sėkmingiausias popiežiškas bandymas sulaikyti ir nugalėti islamo jėgą nauju kryžiaus žygiu, pasitikint maldos galia.

Šventuoju paskelbtas 1712 m.