| Demokratijos pricipu paremta
Konstitucija išskiria Dominikonų ordiną iš
Katalikų Bažnyčios visumos. Kiekvieno brolio
nuomonė turi sprendžiamąjį balsą visuose ordino gyvenimo
valdymo lygmenyse. Pirmiausiai tai reiškiasi
demokratiniais visų ordino pakopų vyresniųjų bei tarybų
rinkimais. |
| Mažiausia ordino struktūrinė ląstelė yra
vienuolyno namas, kitaip dar vadinamas konventu.
Čia broliai gyvena bendruomenėje ir stengiasi puoselėti dvasinį
gyvenimą. Konventas ir brolių bendruomenė yra kiekvieno dominikono
atramos taškas. Konvento vyresnysis vadinamas prioru.
Šioms pareigoms 3 metų laikotarpiui balsavimo būdu renkamas
vienas iš brolių. Konvento taryba bei kapitula,
t.y. konvente gyvenančių amžinuosius įžadus turinčių brolių
susirinkimas, sprendžia bei pataria priorui svarbiausiuose
konvento gyvenimo ir pastoracinės veiklos klausimuose. |
tsss..., vyksta Generalinė Kapitula |
| Tam tikroje teritorijoje gyvuojantys
konventai formuoja aukštesnę struktūrinę ordino pakopą - provinciją.
Provincijos priešakyje stovi provincijolas,
kurį 4 metų kadencijai renka iš kiekvieno konvento į provincijos
kapitulą deleguoti broliai. Provincijos
taryba, suformuota iš konventų delegatų, kartu
su provincijolu sprendžia svarbiausius provincijos vystymosi
bei valdymo klausimus. |
| Viso Dominikonų ordino vairininkas ir atsakingasis
asmuo yra ordino magistras. Ordino magistrą
9 metų kadencijai renka į generalinę
kapitulą susirinkę visi
provincijolai bei provincijų deleguoti broliai. Generalinė
Kapitula yra aukščiausias ordino valdymo organas.
Generalinė kapitula turi teisę priimti bei keisti ordino
gyvavimą liečiančius įstatymus. |
Ordino magistras
br. Carlos Aspiroz Costa OP |
