Kas yra karilionas?

Karilionas (pranc. carillon) – tai tarpusavyje suderintų įvairaus dydžio varpų komplektas. Karilionai dažniausiai būna su klaviatūra ir pedalais, skirtais skambinti gyvam muzikantui, bet galima ir papildoma įranga – įrengiamas specialus besisukantis mechaninis būgnas, kuriame įmontuoti tam tikrais tarpais išdėstyti kuoliukai. Karilionas, nesant muzikantui, groja muzikinės dėžutės principu – sukantis būgnui, kuoliukai užgauna varpų svertus ir karilionas skambina automatiškai. Šiuo metu, įrengiant naujus karilionus arba juos renovuojant, tokių įtaisų atsisakoma, ir jie būna tik tuomet, kai prie instrumento nėra klaviatūros.

Karilione gali būti nuo 23 iki 80 varpų. Nuo jų skaičiaus priklauso instrumento muzikinis diapazonas. Kiekviena atskira nata išgaunama vieno varpo skambėjimu.

Pats mažiausias, dviejų oktavų karilionas, turi nuo 23 iki 27 varpų.

Koncertinis, keturių oktavų karilionas, turi mažiausiai 48 varpus. Tai populiariausias karilionas, todėl dažnai jis vadinamas standartiniu.

Didįjį, penkių oktavų, karilioną sudaro 61 ir daugiau varpų.

Pirmąjį karilioną sukūrė broliai Pieter ir Francois Hemony 1652 metais Olandijoje.

Kur karilionas įrengiamas?

Karilionas įrengiamas specialiai tam pastatytame arba bažnyčios bokšte. Šiuo metu pasaulyje yra virš 600 karilionų – daugiausia jų kariliono gimtinėje – Olandijoje – virš 200, Belgijoje – 89, Prancūzijoje – 20, Danijoje – 23, JAV – 164. Daugelis pasaulio sostinių ir didieji miestai turi karilionus.

Lietuvoje yra du karilionai – Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte (49 varpai), ir Klaipėdoje, centrinio pašto bokšte (48 varpai).

Kas karilionu grojama?

Karilionas – muzikinis instrumentas. Juo skambinama labai įvairi muzika – nuo liaudies dainų iki sudėtingų klasikinių kūrinių, džiazo. Pastaruoju metu karilionas dažnai derinamas su kitų instrumentų muzika – kartu groja simfoninis orkestras, dainuoja chorai, solistai. Visas repertuaras sudaromas iš specialių aranžuočių ir originalių kūrinių varpams.

Karilionui kūrinių parašė ir lietuvių kompozitoriai – Mindaugas Urbaitis, Algimantas Kubiliūnas, Vidmantas Bartulis, Viktoras Kuprevičius, Giedrius Kuprevičius, Kęstutis Kačinskas ir kt.

Reguliarūs kariliono muzikos koncertai Kaune prasidėjo 1956 metais. Pirmieji karilionieriai – Viktoras ir Giedrius Kuprevičiai. 1983 metais koncertuoti pradėjo Julius Vilnonis. Nuo 1985 metų koncertai vyksta ir Klaipėdoje.

Viso pasaulio karilionierius vienija Pasaulinė karilionų federacija, kurios nare yra ir Lietuvos karilionierių gildija. Nariai: Kęstutis Kačinskas, Giedrius Kuprevičius, Julius Vilnonis, Stanislovas Žilevičius.

Šv. Jokūbo karilionas Vilniuje

Jeigu daugelis pasaulio sostinių ir didieji miestai turi karilionus, tai kodėl gi Vilnius – 2009 metų Europos kultūros sostinė – negalėtų jo turėti?

Broliai dominikonai kviečia padovanoti Vilniui karilioną ir įrengti jį savo, Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo, bažnyčios bokšte.

Taip pat laišku kreiptasi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Valdą Adamkų, kuris sveikina šią idėją ir ketina ją paremti finansiškai kaip privatus asmuo.

Kariliono įrengimui remti įsteigtas Šv. Jokūbo kariliono paramos fondas.

Broliai dominikonai kviečia paremti:

·         Pervedant asmeninę auką į fondo sąskaitą;

·         Pagal LR Paramos ir labdaros Įstatymą skiriant 2 procentus valstybei sumokėto gyventojų pajamų mokesčio;

·         Paliekant auką bažnyčioje;

·         Remiant pasirinkto varpo liejimą ir įamžinant jame savo vardą